Sugalvojo žmogelis savo žemėje tvenkinį išsikasti – karvutei pagirdyti ir karosų į jį prisileisti. Truputį didesnę balą nei 0,1 ha, kad gyvuliukas vienu sriūbtelėjimu viso vandens neišgertų ir kad karosų daugiau ir didesnių būtų, nes senolis visą eilę anūkų turi – kai vasarą paviešėti atvažiuos, galės ant kranto su meškerytėmis pasėdėti. Žinoma, tokią daubą žemėje su kastuvu neišrausi – jėgos seniai pražydėjusios. Tad žemės savininkas kaimyno ekskavatorininko pagalbos paprašė ir už kelis butelaičius „baltosios“ rankomis sukirto – čia, bakstelėjęs pirštu sako, už tvarto pamiškėje tarp berželių tegul vandenys tyvuliuoja ir padangės veidrodžiu būna, nes šalia šaltinėlis teka ir tvenkinys kaipmat skysčiu prisipildys. Be to žemė toje vietoje niekam tikusi: kažkokia durpinga, papelkijusi – nei bulvės auga, nei javai, žodžiu, nereikalingas plotas bus paverstas akiai maloniu vandens telkiniu. Kaip tarė, taip ir padarė – po kelių savaičių jau važiavo į žuvininkystės bendrovę tvenkiniui gyventojų nupirkti. O dabar bandykite spėti, kuo baigėsi žmogelio svajonė keptuvėje karosų pasičirškinti ir taupant laiką bei jėgas karvutę ne šulinio, o balos vandeniu girdyti? Kadangi atspėti negalite, tai pasakysiu – atvažiavo maskuojančiomis uniformomis vilkintys AM pareigūnai ir protokolą surašę tūkstantinę baudą suskaičiavo už savivaliavimą bei daugybę pažeidimų, kuriuos savo ir savo proprotėvių žemėje senolis padarė. Negana to, įsakė tvenkinį užkasti tuo pačiu dumblu, kurį pagiriotas kaimynas su ekskavatoriumi iškabino ir po to namo parsigabenęs ant savo laukų išbarstė. Tai kur čia pažeidimų būta? O, mielieji, dar ir kokių, nes tas kaimo gyventojas neįvertino bauginančiai ilgu pavadinimu „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“, t.y. valstybiniu mastu patvirtinto dokumento, kuris nurodo kaip, kokioje vietoje, kokiomis sąlygomis galima balas savose žemėse išsikasti. Vėliau senolis tą įstatymų rinkinį perskaitė, nes mieste gyvenantys anūkai jį internete rado ir ant balto popieriaus juodomis raidėmis atspaudė. Bet geriau būtų neskaitęs, nes, niekaip negalėdamas suprasti jo čia yra žemė ar valstybės, infarktą gavo. Dabar žmogelio pati kasdien su antstoliais „bičiuliaujasi“ ir savo amžinan atilsin iškeliavusį vyrą keiksnoja… Galvojate, kokius čia niekus pliauškiu, anekdotus kuriu. Nieko panašaus – iš tiesų yra toks teisės aktas ir, sumanius didesnį nei 0,1 ha dydžio tvenkinį savo žemėje išsikasti, jo paisyti būtina, nes gali nutikti kaip šio rašinio herojui. Necituosiu viso dokumento, nes per daug vietos jis užimtų, pabandysiu iš kelių pradžioje paminėtų sakinių paaiškinti, kokie nusikaltimai prieš valstybę, tautą ir gamtą buvo padaryti. Jau pats faktas, kad tas žmogelis sugalvojo įsirengti savo valdose tvenkinį yra didžiulė klaida. Galvoti senolis gali, tarkim, ką pietums valgys – kopūstienę ar kiaušinienę, kokius batus einant į bažnyčią ausis. O kaip kasti tvenkinį jau seniai sugalvojo už jį protingesni, t.y. Aplinkos ministerijos valdininkai. Ir jokia savivalė netgi nuosavoje žemėje negalima. Minėtame įstatymų rinkinyje pasakyta, kad: 7. Dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama: 7.1. pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras; 7.2. nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose; 7.3. paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje; 7.4. natūraliose pievose ir akmenynuose; 7.5. miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte. 8. Gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. 9. Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, privaloma užtikrinti, kad nebus: 9.1. iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti; 9.2. sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės; 9.3. pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai. 10. Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. 11. Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. 12. Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti (gerinti). 13. Dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. 14. Iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose. Taigi išeitų, kad kasdamas tvenkinį senolis „nusidėjo“ jau nuo pat pradžios – 7.1 papunkčiui, nes bala buvo išrausta šalia šaltinio ir dar durpyne. Kadangi Lietuvoje aukso neaptikta, tai vienos iš dažnesnių naudingųjų iškasenų yra durpės – pažeistas dar ir 7.2 papunktis. Turint omenyje, kad tvenkinio vietoje pavasarį susikaupia iš pratekančio ištvinusio upelio vanduo, galima teigti, kad sekančio, t.y. 7.3 papunkčio reikalavimams irgi nusižengta. Faktas, jog vasarą čia auga visokios žolės (kas paneigs, kad viksvynas yra ne pieva?), o norint dar ir akmenų rastume, tad 7.4 papunktis taip pat žmogelio nenaudai. 7.5 papunktis sako, kad miško žemėje tvenkinio kasti negalima. Reiškia, jog pamiškės beržynas yra miško plotas – vėl pažeidimas. Senolis nuo mažens tik baravykus ir voveruškas rinkdavo, visi kiti grybai jam – šungrybiai. Neatmetama galimybė, kad čia augo kokia nors reta mėšlagrybių rūšis. Todėl tie uniformuoti „žalieji žmogeliukai“ veikiausiai įskaitė ir 9.2 papunkčio pažeidimą. Tvartas nuo vandens telkinio buvo pernelyg arti – pagal 11 punktą tai yra didžiulis nusikaltimas. Šiaip jau gana keista nuostata, nes mano žemė, mano tvartas ir mano tvenkinys – koks kieno reikalas kokiu atstumu nuo vandens kiaulidė ar arklidė pastatyta? Su iškastu dumblu žmogelis irgi įkliuvo, čia pažeisti net du – 12 ir 13 punktai. Beje, jei AM pareigūnai būtų sugalvoję užsukti į jo kaimyno ekskavatorininko valdas, gali būti, kad pastarajam taipogi baudos kvitą išrašytų – už 14 punkto pažeidimą, nes svetimą dumblą ant savo laukų išbarstė… Kokia būtų visos šitos istorijos reziumė? Geriau jau nekaskite tvenkinio, nes įvykdyti vien tik paminėtus reikalavimus (o jų yra ir dar daugiau) praktiškai beveik neįmanoma. Jei nusipirkote sklypą su jau įrengtu tvenkiniu – jį užkaskite. Dėl šventos ramybės – kas žino, gal toji bala ankstesnio šeimininko buvo iškasta virš skalūnų telkinio ar gipso klodų, gal toje vietoje augo kokie reti augalai ar anksčiau urvus rausė saugomi gyvūnai, gal buvęs šeimininkas ne taip pakeitė reljefą, ne pagal paskirtį panaudojo iškastą dirvožemį ar padarė dar kokį nors pažeidimą, kurį įžvelgti gali tik ministerijoje sėdintys profesionalūs tvenkinių kasėjai.
Romualdas Žilinskas
Šaltinis: http://ukininkopatarejas.lt/
