Individualios varžybos – gera galimybė pasigalynėti su kitais „normalioje žūklėje“. Na „normali žūklė“, tai dviejų parų savaitgalio žvejyba, vienas prieš vieną. Manau, kad daugeliui ji tokia ir būna.
Dar likus savaitei iki varžybų nuolat kaustė bloga nuojauta.. Karštas ir slegiantis oras, nuolatinė jo kaita, labai įšilęs vanduo, pilnatis – visa tai grūste grūdo į galva mintis, kad rezultatai bus blogi. Bus pagauta mažai žuvies.. Rezultatai priklausys nuo kiekvieno kilogramo ir keisis su kiekvienu pagautu karpiu..
PASIRUOŠIMAS
Kaip bebūtų keista, pasiruošimas buvo lengvas ir labai greitas. Visą savaitę bandžiau pasiekti Panevėžį, kur įsikūrusi A. Kirsnio įmonė „Deepex“ – juk reikėjo baltyminių kukulių žvejybai. Kaip ir praėjusiose „Galaxy Carp Cup 2009“ varžybose, taip ir šiose, pagrindinis naudojamas „Deepex“ baltyminiu kukulių kvapas bus braškė/vanilė. Nieko nepulsiu išradinėti ar keisti. Kukuliai standartiniai ir visiškai nesiskiria nuo tų, kuriuos galima nusipirkti tiesiog parduotuvėje. Nelabai norisi eksperimentuoti per varžybas – geriau jau patikrinti dalykai. Neesu dar toks profesionalas, kad pradėčiau pats juos gamintis – yra kas tai moka geriau.
Tik paskutinę dieną prieš varžybas pas mane atkeliavo 12 kg „Deepex“ braškės/vanilės kvapo baltyminių kukulių. Medaus/kanapės, vanilės/kanapės ir karpex kvapo kukulių dar buvo gerokai likę nuo praeitų varžybų. Pagaliau bent jau ši dalis pasiruošimo praėjo sėkmingai.
Gražų penktadienio vakarą po darbo namuose prasideda kulinarinis šou. Žmona jau žino, kad virtuvėje jai vietos nelieka. Keistai skamba? Deja taip yra. Verdamos kanapės ir kukurūzai. Visi namai prakvimpa (bent jau man) žvejyba.. Nesuprantu, kodėl moterys to nesupranta! Taip ir įsivaizduoju kaip karpiai godžiai ryja mano verdamą pašarą, juo labiau, kad ir kukurūzai paskaninti nemažu kiekiu šviežio šiemetinio medaus.
Prie baltyminių kukulių ir kukurūzų ~5 kg bei kanapių ~3 kg dar laukia gražiai sukrauti natūralūs sausi pašarai. Juos naudosiu kaip ir visada – Vyto gamybos. Natūralūs, nebrangūs, patikrinti ir, kas visų svarbiausiai, puikiai veikiantys visomis sąlygomis.
Dedu viską krūvon, kad pamatyčiau ar ko nors nepraleidau:
„Deepex“ braškė/vanilė – 12 kg
„Deepex“ braškė/kanapė – 7 kg
„Deepex“ medus/kanapė – 7 kg
„Deepex“ vanilė/kanapė – 5 kg
„Deepex“ karpex – 8 kg
Virti kukurūzai – 5 kg
Virtos kanapės – 3 kg
Sausas pašaras (Vyto) – 10 kg
„Adder“ paletes ~2.5 kg
Sakote daug? O aš sakau – nereikės, tai parsivešiu. Baisiausia, kad nepritruktų. Prieš varžybas netgi juokavome karininkų forume www.laukarpis.lt, kad jei sektorius bus blogas ir karpiai nekibs, tai bent galėsime dugno perkritimą pasidaryt („brovkę“).
Pašarai ir masalai paruošti, įranga sudėta – liko tik gerai pailsėti ir dar geriau pasirodyti varžybose..
VARŽYBŲ PRADŽIA
Atvykstam su Remigijum, kuris bus mano padėjėju šiose varžybose, prie Vabalių ežero prieš septynias ryto. Abudu, kaip susitarę, pramiegojom žadintuvo signalus. Iš tikrųjų, tai pas mane jis net nebuvo įjungtas. Turėjom pajudėti iš Kauno apie penktą ryto, o realiai pavyko tik prieš šešias. Na, teatleidžia man kelių policija, bet 90 km/val. greičio ribojimą perkėliau į miesto teritoriją, o už miesto – visur kaip autostradoj – 130 km/val..
Atvykus prie ežero pasidaro aišku kas iš vakaro atvažiavę, kas iš ryto. Turėjo būti linksmas vakaras, nes rytas matosi sunkus. Na bet jau visi atsikėlę, kruta juda ir ruošiasi varžybų atidarymui. Nuotaikos pas visus pakankamai geros, oras puikus.
Registracija, likusių startinių mokesčių mokėjimas, pasiruošimas vyksta sklandžiai. Ir nepraėjus nei pusvalandžiui pradedamas varžybų atidarymas. Turbūt daugiausiai nervų kainuojantis momentas kiekvienam varžybų dalyviui – burtų traukimas – artėja nenumaldomai. Juk nuo fortūnos traukiant sektoriaus numerį dalinai priklauso rezultatai. Nors, kaip parodė praktika, tai nėra taisyklė.
Gerbiamo teisėjo ranka ištraukia numerį 10. Tai reiškia, kad ši kartą aš burtus trauksiu dešimtas – pakankamai didelis pasirinkimas. Ar tai gerai, ar tai blogai – niekas negali pasakyti. Juk čia laimės dalykas, kuri po sektorių traukimo, liko mums abejinga. Ištraukiau sektoriaus numerį 14. Tai vienintelis sektorius, kurį pažįstu (neskaitant 16-to, kur žvejojome per GC varžybas). Bet jis toli gražu ne „prizinis“, nors ir nėra „visiškai beviltiškas“
Ką bepadarysi? Reikia susitaikyti su tuo, kas įvyko ir mastyti, kaip iš esamos situacijos išspausti daugiau, nei galima tikėtis. Galbūt su šiuo sektorių pavyks nelikti „tuščiam“ ar bent jau pakilti aukščiau viduriuko, t.y. papulti į dešimtuką. Vis dar esu įsitikinęs, kad rezultatyvi bus tik gilioji dalis.
Visi kaip bitės pajudam link išsitrauktų sektorių…
SEKTORIUS
Pirmas jausmas, kuris aplankė atsistojus ant ištraukto sektoriaus kranto – nuostaba. Jis visiškai ne toks, kokį jį prisimenu buvusį prieš pora metų! Kur dingo švendrių “ragas” kairėje pusėje? Ar ir prieš du metus įlankėlė buvo taip apžėlusi? Ar tikrai dešinėje pusėje švendrių juosta baigiasi taip arti kranto? Daug klausimų… Bet akys nemeluoja – yra kaip yra.
Nepraėjus nei 20 minučių prasideda didysis darbas: meškerių ruošimas, pašarų maišymas, dugno markiravimas, daiktų nešimas iš automobilių.
Jau po pirmo markerio užmetimo pasidaro aišku – dugnas kaip ir 16-tam sektoriui: aptrauktas kritusios ir supuvusios žolės sluoksniu. Veliasi visi žiedeliai, markeris nedirba gerai, plūdė visiškai nekyla į paviršių ir t.t. Gyliai visur vienodi, niekur nerandu jokių perkritimų (arba iki jų nenumetu). Nuotaika blogėja. Plūsteli lengvo nusivylimo banga.
Reikia gi kovoti iki galo, o nepasiduoti dar neprasidėjus mūšiui. Kaip bebūtų renkuosi jaukinimo vietas. Viena tiesiai dešiniau už kokiu 70 metrų, kita įlankoje prie žolių. Į dešinę skersuoti negaliu, nes ten jau kitas sektorius netoli – nesinori persimetinėti, o juo labiau, kad ir švendrių juosta neleidžia. Kairėje pusėje esantys meldai už įlankos atrodo ideali vieta žvejybai, bet… su turimais įrankiais niekaip iki jų nenumetu..
VARŽYBOS
10:00 startas. Pagaliau!
Pirmiausiai ką padarau, tai sumetu visas tris meškeres į įlanką, esančią kairėje pusėje. Svarbu pasižiūrėti kaip toli galiu numesti pilnai surištas sistemėles, nes nuo to priklausys, kur koncentruoti šėrimą. Iki norimo taško trūksta kokia 10-15 metrų, bet suprantu, kad jei dabar ir numesiu per jėgą, pakilus vėjui gali tekti gailėtis.
Išsiaiškinus atstumus ir vietą, iš karto pasipila pašaro kamuoliai, kuriuos sudaro: pora kilogramų sauso pašaro, pora kilogramų skaldytų (smukliai) “Deepex” braškės/vanilės kvapo kukulių, kelios didelės saujos virtų kukurūzų ir kanapių mišinio, šiek tiek palečių. Dėjau pakankamai daug stambių detalių, kad vos klijavosi kamuoliai. Karpiams turėtų patikti.
Galiu pasakyti, kad kamuolių mėtymas nėjo sklandžiai – nėjo numesti pašaro kamuolių kuo kranto. Bet problema išsprendėme eidami pakrante tarp žolių ir švendrių iki taško, kuriame jau buvo galima kamuolius „spodo ir krabo“ pagalba sumesti maždaug iki reikiamos vietos. Desertui mylimiems karpiams sekė dar poros kilogramų „Deepex“ braškės/vanilės kvapo baltyminių kukulių kruša. Pakankamai plačiai, bet su koncentracija į žvejybos vietą. Ant dugno turėtų būti tarsi baltyminių kukulių saulė: koncentruotas apskritimas su spinduliais (takeliais iš visų pusių).
Viskas – pradžia padaryta. Belieka įsikurti buitį, susitvarkyti aplinką, laukti išganingojo pyyyyyyyyyyyyyp.
Besitvarkant nepastebint praeina pora valandų – tylu. Vis iš galvos neišgaruoja kvailas įsitikinimas, kad prie tokių oro ir vandens sąlygų seklioji ežero dalis bus nerezultatyvi…
Susirišu trejetą pavadėlių su atitinkamais kabliais, plauko ilgiais bei rišimo būdais, atsižvelgiant į gautas skaudžias pamokas per „Galaxy Carp Cup 2009“ varžybas, pasiruošiu meškerių permetimui. Visgi nusprendžiau, kad permetinėsiu dažnai – kas pora valandų.
Masalų kombinacijų gausa begalinė – plaukiantys, skęstantys, neutralai, besmegeniai, smirdintys, kvepiantys, šviečiantys dirbtiniai ir t.t. Ir visa tai buvo išbandyta!
Po antro permetimo į įlanką užsimarkiruoju antrą žvejybos tašką link ežero centro už kokių 70 metrų nuo kranto. Nes visada yra tikimybė, kad prie tokių oro ir vandens sąlygų, karpis gali laikytis toliau. Pašeriu vietą kilogramu „Deepex“ braškės kvapo baltyminių kukulių. Kol kas tiek…
Sėdim su Remigijum ir laukiam.. Mintyse matau, kaip karpiai būriais plaukia į mūsų pašertas vietas, kaip kabinasi ant kablio ir gražiai gula ant patiesto mato… Nei velnio! Signalizatoriai tyli.
Pradeda rimtai darytis neramu.. Racija irgi beveik tyli.. Kažkas ne taip. Kas blogai? O dar ir orai pradeda prastėti – tuoj prasidės lietus.
Ir staiga pyyyp pyyyp. Širdis nukrito į kulnus, gal dėl to pasirodo, kad iki meškerių stovo bėgau visą amžinybę. Tiksliai matau, kad kibimas iš įlankos. Kelios kankinančiai ilgos akimirkos ir kertu. Šypsena nevaldomai pradeda puošti veidą, o rankos atitinkamai drebėti. Jaučiu, kad žuvis yra, bet nedidelė. Nepraėjus nei kelioms minutėms, ji visa apsikarsčiusi žolėmis, kaip per naujametinį karnavalą, plaukia link graibšto. Amūras. Nedidelis. Iki įskaitinio jam, kaip man pėsčiom iki Paryžiaus – per kelis metus tai pasiekti galima. Kaip bebūtų nuotaikos kartelė pakeliama aukščiau.
Labai gaila, kad amūras pasitaikė kaip niekad drovus. Bandymas nusifotografuoti su šiuo nedideliu gražuoliu baigėsi fiasko – nėrė iš graibšto net neatsisukdamas. O juk buvo paruoštas ir minkštas malonus matas, ir geras foto aparatas, ir apšvietimas dar nebuvo visiškai paniukęs. Nei ačiū, nei viso gero.
Pirmos dienos vakare paaiškėja ne tik, kad rezultatai – tragiški, bet kad ir racija ne tuo dažniu nusistatęs. Nei vienos žuvies krante! 63 meškerės, 21 sektorius, 21 žvejys su gausiomis padėjėjų ir palaikančiųjų gretomis, kalnai pašaro, įvairovė masalų ir.. rezultatas nulinis! Neįtikėtina! Pildosi mano nuojautos, kad bus labai blogi rezultatai.
Po daug bandymų, daug kombinacijų, nuolatinių permetimų vakarojimo, bandau sliūkinti su labai slogia nuotaika į palapinę. Teisėjas praneša, kad pagautas vienas įskaitinis karpis. Tik vienas! Reikia pabandyti pamiegoti – gal rytoj bus geriau.
Antroji diena prasideda tradiciškai: rytinis ankstyvas permetimas, papildomas pašėrimas, išsiklausinėjimas visų apie praeitos nakties rezultatus, pavalgymas.. Vakarinio kibimo nebuvo, rytinio kibimo nėra. Naktį (kaip ir per Galaxy Carp Cup 2009 varžybas) miegojau kaip angelas – niekas nedrumstė pasivaikščiojimų po sapnų karalystę. Nors, besiklausydamas signalizatorių simfonijų, mielai nemiegočiau visą naktį.
Prieš pietus atsitinka nelabai suvokiamas dalykas – varžybų teisėjas, patekęs į autoavariją, patiria stiprią traumą. Ši kartą pasitarę su Remigijum, nusprendžiame, kad aš išsiversiu vienas (juk ir taip nekimba), o jis veš teisėją į ligoninę Alytuje ir , kaip vėliau paaiškėja, į Vilnių.
Vos išvažiavus mano padėjėjui pasigirsta išganingas pyp pyp pyyyyyp. Bėgu ir lekiu nuo nedidelio kalniuko, kuris palijus tampa nervų ir sveikatos išbandymo vieta, ir kertu.. Yra! Išvažiavo kairės pusės įlankoje esanti meškerė. Meldžiuosi visiems dievams ir deivėms, kad nesikartotų praeitų varžybų scenarijus, kai ištraukėm tik kas trečią karpį. Karpis skersuoja į žoles ir užstringa. Bet nieko, čia juk ne švendrai! Pamažu pamažu su didžiausia vandens „gėlių“ puokšte karpiukas atplaukia pasisveikinti su manimi. Laukiu nesulaukiu! Kai tik visą kalną žolių „uždarau“ graibšte kyla įtarimas, kad jam iki įskaitinio gali būti toli toli. Taip ir yra: 2.8 Kg svorio, o pagal išvaizdą – ne daugiau kaip 2 kg. Bet vis tiek grūdu į maišą. Yra koks vienas ar du procentai, kad mano Daiwa svarstyklės neteisingai rodo, o akys „išsikalibravę“ nuo nekibos.
Nepaisant to, nuotaika pagerėja. Paskambinu Remigijui – papasakoju. Nors ir ne įskaitinis karpis, bet džiaugsmo suteikė ganėtinai.
Greitai sudedu tas pačias masalų kombinacijas masalo (braškės kvapo skęstantis, tutti-fruity kvapo plaukiantis) ir metu tiksliai į ta pačią vietą. Dar lekia pusė kilogramo „Deepex“ braškės/vanilės kvapo baltyminių kukulių, nes pagautas karpis kaip patrakęs tuštinosi rausva tyre. Vadinasi „Deepex“ kukuliai eilinį kartą dirba puikiai!
Kaip kareivis pralaukiau kokias dvi valandas – kiekvienas raumenėlis įtemptas, „kovinė parengtis“, visada pasiruošęs veiksmų sekai šokti-bėgti-kirsti-traukti. Bet pora valandų tylu.. Prastas iš manęs kareivis, nes pamažu atsipalaiduoju ir pradedu atsisėdęs galvoti, kokią čia kombinaciją panaudoti, pasiruošiu surišti pora ilgesnių pavadėlių – bandysiu kelti vienos meškerės masalą aukščiau.
Staiga šaižus pyp pyp pyyyyyyyyyyp. Šoku per visus rakandus, išbarstau aplink kablius, pavadėlius, „kembrikus“, vos nenusisuku kojos į atsikišusias medžių šakas, bet viskas laimingai. Pakertu. Kad ir kokios pas mane būtų liaunos meškerės, kur gali viską pajausti, ši kartą nejaučiu žuvies, o tik kuokštą žolių.. Negali būti, kad nesudirbo sistemėlė.. Pritraukus minėta kalną žolių netoli savęs, pajaučiu smūgius – yra!
Deja, amūras ir kokio kilogramo svorio. Toks mažas mažas su dideliu kabliu apatinėje lūpoje. Stoviu negalėdamas atsistebėti: juk jis vos nenuplėšė man meškerės nuo stovo, išvažiavo kaip greitaeigis traukinys, net šviną nusegė nuo sistemos. Keista.. Iš karto atkabinu ir leidžiu mažylį plaukti.
Seka vėl permetimas, papildomi pašėrimai. Laukiu.
Grįžta Remigijus iš Vilniaus. Trumpai pasakoja įvykius ir naujienas, kai vėl pasigirsta pyyyyp. Bėda ta, kad tik pyyyp ir tyla. Šoku į vandenį prie stovo ir .. nežinau kurią meškerę griebti į rankas. Esmė ta, kad stovas stovi nukreiptas į gilumą, kur sumestos dvi meškerės, o viena suskersuota į kairįjį kraštą (į įlanką). Natūraliai rankos linko prie šios kraštinės meškerės, kadangi ji visada šiek tiek išsilenkus (atrodo kad nuolat kimba), bet staiga pamatau – kabo dešinysis svingas. Kertu su bloga mintimi, jog bus karšis. Juk būtent karšiai atleidžia valą ir stovi. Deja, mano dideliam džiaugsmui ir konkurentų nusivylimui kitame gale užsikabinęs skersai link 13 sektoriaus plaukia karpis. Ir ne 3 kg! Traukimo procesas vyksta smagiai – brendam abudu su Remigijum apsirengę ir permirkę gerokai virš juosmens link kaimyninio trylikto sektoriau, kur po kelių minučių kovos – karpis saugiai uždaromas graibšte. Valio!!!
Džiaugsmui ribų nebuvo. Prie tokios nekibos ir vienas karpis – jau pasiekimas. Juo labiau, kad net ir tariamai „geresni“ sektoriai kol kas rezultatų nerodo. O šis gražuolis, kuris beje svėrė 5.35 Kg, mane iš karto stumtelėjo į berods 4 vietą. Super!
Eilinė procedūra: masalų keitimas, permetimas papildomas pašėrimas. Laukiam.
O ilgai laukti nereikėjo. Pyyyyyyyyyyyp žviegia mano kairysis signalizatorius. Spurtas kaip per olimpines varžybas ir jau meškerė perlinkus. Iš karto aišku – nedidelis. Remigijui sakau, kad gali nesivarginti – susitvarkysiu pats. Nes jau ir karpis apsivėlęs žolėmis lengvai plaukia link manęs. Bet Remigijus kaip visada: „nesveriam karpį neištraukę“. Brido kantriai su graibštu gaudyti parlaukiančio karpio su kalnu žolių. Minutė laiko ir graibštas jau ne vienišas.
Pro žoles pasimato žvynuotas padaras – įskaitinis! 100 proc.! Bandome sverti ir svarstyklės rodo apie 4.8 kg. Tikslus svoris bus kaip jį pasvers teisėjas (Tadas).
Vėl kviečiam Tadą, kad atvažiuotų ir užfiksuotų šio žvyniaus svorį. Po pusvalandžio atvažiavęs pasveria – 4.75 kg. Super! Sužinome iš jo apie rezultatus. Baisiau negu baisu. Su dviem žuvis ir ~10 kg svoriu – aš antras. Netikiu savo akimis ir ausimis. Vadinasi, ir per tokia nekibą galima gaudyti – juk jau penkios žuvys gulė ant kranto (2 amūrai ir 3 karpiai).

Išvažiuojant Tadas atsisukęs išraiškingai pareiškia: „Tai ką, vyrai, SĖKMĖS“. Čia ir galima pabaigti straipsnį… Kad ir ką bedariau, kad ir kaip besistengiau – rezultatas nulis. Permetinėta dažnai, masalo kombinacijos tos pačios, ant kuriu kibo, net naktį žadintuvą stačiausi, kad 4 valandą ryto butų galima permesti. Nieko. Viena meškere vaikiausi iš nevilties žuvis po visa sektorių: matau, kad gausiai rausia – metu į ta vietą. Laukiu. Nieko.
Per raciją nuolat girdžiu tai, kad keli sektoriai pagavo. Raimondas pagauna dvi žuvis, bet jis jau ir taip mane lenkia. Darius pagauna didžiausią žuvį virš 7 kg, po to Ruslanas pagauna virš 9 kg. Tyliai mintyse dėkoju Neptūnui – jie manęs dar nelenkia. 16 sektorius „deda kozirį ant stalo“: 10,95 karpis (didžiausia varžybų žuvis). Dar pagauna Darius vieną.. Dar pagauna Raimondas tris – akivaizdus lyderis. Smagu už kolegas, bet… tai daugiausiai nervų kainavęs laikas.
Paskutiniam vakarui ir nakčiai slenkant, iš sidabro medalio – pasidarė bronzos.. Po to iš bronzos medalio – pasidarė medinis.. O iš galvoje vis netyla palinkėjimas „SĖKMĖS“. Nors tokiai dalykais netikėjau ir vis dar netikiu.
Finišas. Medinis medalis. Nors ir aukšta bei garbinga vieta, bet tuo pačiu ir turbūt vieta, kuri labiausiai skatina pasitempti…
FINALAS
Finaliniai rezultatai atrodė nykūs. Žvejota 48 valandas, 21 sektorius, 63 meškerės ir pagauta tik 15 žuvų.
Tik 9 žvejai iš 21 sugebėjo pagauti įskaitinį karpį. Netgi tie patys sektoriai, kurie praeitose varžybose prieš tris savaites buvo tarp lyderiaujančių, šį kartą buvo visiškai nerezultatyvūs. Kas pasikeitė per tas dienas? Ar viskas priklausė nuo meistriškumo, nuo pašarų kokybės, oro sąlygų? Lieka neaišku..
Varžybų metu aš sunaudojau:
„Deepex“ baltyminių braškės/vanilės kvapo baltyminių kukulių: 7 kg
„Deepex“ baltyminių braškės/kanapės kvapo baltyminių kukulių: 2 kg
Sauso „Vyto“ pašaro: 3 kg
Virtų kanapių/kukurūzų: 3 kg
„Adder“ palečių: 1 kg
Be visa ko, nutrauktos 2 sistemėlės, palikti 7 švinai, meškerės permestos 19 kartų, masalui panaudotos 22 kombinacijos.
Sveikinu nugalėtojus ir prizininkus. Labai dėkoju LKA valdybai už renginį bei rėmėjams už įsteigtus prizus.
Nuoširdžiausiai dėkoju Gintautui Dauniui ir visai A.Kirsnio įmonei „Deepex“ už labai kokybiškus baltyminius kukulius „Deepex“. Labai ačiū Donatui Jacevičiui ir karpininkų klubo „JAAD“ už palaikymą ir patarimus, Igoriui Maksinui iš komandos Grand Carp už tutti-fruity kvapo masalus.
Spaudžiu dešinę visiems dalyviams: kolegoms ir kartu konkurentams. Ačiū už gražų renginį.
Tegyvuoja mediniai medaliai!. Tikiuosi suremsim meškeres kitose varžybose.

Beje, gera tendencija matosi: „Galaxy Carp Cup 2009“ buvome 7, dabar – 4, sekančiose varžybose būsim… na iš keturių reikėtų atimti vėl tris. Super rezultatas!

Su pagarba,
Audrius ir Remigijus
Klubas „Sazanas“