Keleto kolegų prašymu užkūriau temą - kada gi aš patapau karpininku -
Manau daugelis karpius gaudo jau seniai, ir ne vienas yra nepaleidęs, o kažkokiais kitokiais tikslais pagauta karpį išvežė iš telkinio kuriame pagavo.
Tam, kad skatintume visus gaudančius karpius patapti karpininkais, siūlau šioje temoje pasidalinti su visais savo įspūdžiais ką patyrė paleidus pirmą pagautą karpį ir kada tai įvyko.

Suteiksiu sau galimybę, pradėti šitą temą.Taigi , kadangi esu pokankamai jauno amžiaus pirmieji pamąstymai sugauti laukinį karpį aplankė, dar mokyklos laikais tai buvo 2005 m (kiek pamenu) iki tos dienos intensyviai žvejojant ir gaudant plūdine,dugnine, meškere pasitaikydavo labai nedidelių karpiukų.Bet tai buvo pati- pačių pradžia, ruošimasis specializuotai žūklei.Tada intensyviai pradėjau dometis netik spiningavimu,plūdine žūkle ,bet ir įpatingai karpine.Skaičiau ir į speiclaius sektuvus šviečiausi": užsieno straipsnius,žurnalų,laikraščių iškarpas įsigijau pirmuosius įrankius,masalus ir t.t (,bet čia labai nesiplėsim).Svarbiausia yra tai ,kad daug skaitydamas ir domėdamasis įsisavinau ir nuoširdžiai sau asmeniškai prisiekiau ,kad niekuomet,niekuomet nepasielgsiu su karpiu kitaip nei jį paleisiu.O pagrindinis dalykas tokio "pažado" buvo įsisavinta ir perskaityta reikiama informacija ir mąstymas ,kad tai turi būti pagrindinėc taisyklė (nepaisant žuvies dydžio ir t.t) pradėti reikia nuo to.Pirmosios žvejybos buvo ilgos ir nevaisingos ,bet kartais, šiaip-netaip pavygdavo sugauti nedidelių "buratinukų" ir nors ir nedideli visi kelevo atgal (po to buvo kelių metų pertrauka) ,bet niekada,niekada net neturėjau tokios minties ir įpatingai pirmą kartą sugaves dideli karpį sverenti virš 10 Kg pasielgti kitaip.Gal delto ,kad pakankamai nuo mažens domėjausi žūklės kultūra ir buvau ja pakankamai įsisavines ir susipažines ir norėjau elgtis taip,kaip reikia ir kaip elgiasi kaškurtai "ten"....Paskui susidarė kolegų ratelis,kuriame vieni kitus mokeme ir nuo to laiko neesu mates( iš savo rato )nei vieno kuris pasiimtų ar kitaip su juo pasielgtu ir kitiem skiepijom ir dabr skiepijam.Aš asmeniškai nekaltinu žmonių ,kurie užaugo senojoje-kitoje kultūroje ir neturėjo tokio supratimo ir inforamacijos- "pamokymų" reikia tik džiaugtis ,kad "išaugo" ir kaikurie "suaugo" ,bet kaikurie pradėje irgi netaip senai galėjo irgi nuo to pradėti (bet geriau vėliau nei niekda).Taigi norėčiau visus norinčius pradėti žvejoti ir "tykoti" šią vieną iš didžiausių mūsų pradėti būtent ne nuo to ( ne įrankių,ne komentarų prie kompiuterio....) ,bet supratimo kaip tikras karpininkas turi elgtis su laimikiu ,nes informacijos šiais laikais ir "pamokymų", pavyzdžių daugaiu nei pakankamai.Žuklės forma viena iš įdomiausiu ir finansine prasme brangiausių.Kuo daugiau ,mes turėsime šios gražios ir kovingos žuvies ,nuo to mums visiems bus tik geriau ir džiaugsimės laimikiais.To visiems ir linkiu.O jausmas paleidus žuvį neapsakomas (foto ,video,prisiminimai ir tikėjimas ,kad tu ja dar pagausi ir ji gyvena) to neatpirks nei kalnas mėsos šaldytuve ,nei "galvos" ant sienų ......

Visada mėgdavau žvejoti, bet dar tada kai gaudydavau karšius ir lydekas apie karpius nieko nenutuokiau, neturėjau jokio supratimo nei kaip nei su kuo juos reikia gaudyti. Po kiek laiko kolega pasiūlė nuvažiuoti pažvejoti į koki mokama karpyną. Nusipirkau sliekų kukurūzų ir dzikariku . Pasiemiau vieną meskerę (plūdine, ant rites gal buvo 60metrų valo) . Kaip nuvaziavau, taip ir gryzau nei kliovo, bet teko matyti kaip netoliese keli zvejai pagavo kelis karpiukus, kiek pamenu iki 3kg. Galvojau kad man laime nusisypsotu ir as toki ikirsciau, bet deja. Gryzes is karpyno, jau kita diena nuvaziavau į žūkles parduotuve pasiklausineti kaip reikia gaudyti karpius, na pardavejas buvo tikrai ne karpininkas , tiesa parduotuveje pasakė kad gaudyti reikia baltyminiais kukuliais. Sekantis savaitgalis ir as su ta pačia viena meskere ir maišeliu baltyminiu kukuliu vaziuoju atgal į karpyna, va dabar tai jau galvojau imsiu. Užsidejas ant KABLIUKO boili prasedziu 12valandu ir nieko. Vakare prieš važiuojant namo matau sedi rimtas karpininkas, sustoju prie jo ir pradedu klausineti kaip čia ir ant ko reikia gaudyti. Pasitaike geras žmogus ir mielai pasidalino šiokia tokia informacija. Praleides su juo kelias valandas jau turejau pirma reikiama informaciją. Taip pradejau dometis ir po keliu savaiciu jau drebanciom rankom istraukiau savo pirmaji laimiki. Tiesa apie laimikio paleidimą atgal į balą nebuvo jokios minties – Lietuviska prigimtis sumoki pinigus ir paleidi atgal – NESAMONE , bet i keptuve jo irgi neigrūdau. Veždavau laimikius i sodybą kur turiu nedideli tvenkinuka. Veliau dėka kelių internetinių puslapiu supratau, kad karpiukus geriau paleisti atgal.
Manau, kad tikru karpininku tampama tada, kai pradedi vertinti gamtą ir visiems savo pagautiems laimikiams gali leisti džiaugtis laisve.

Karpiu zvejyba susidomejau,per vasaros atostogas pas teta Raseiniuse ten buvo musu kaimynas kuris ir uzkrete mane tai buvo 1995 metais,su juo ir pradejau vazineti,gaudem ant bulviu ta vasara taip ir nieko nepagavau,todel su nekantrumu laukiau kitos vasaros kada vaziuosiu atostogauti,ir sulauksiu pirmo karpio.
Aisku tais laikais zvejyba nebuvo is lengvuju keldavausi 2 val nakties vaziuodavau su dviraciu 12kilometru ant nugaros didele kuprine ir dar 3-4meskeres,iki sutemu zvejodavau ir namo.96metais gal 3 zvejyboje pagavau pirma karpi 4kg.Taip zvejojau gal tris vasaras.Po to viskas baigesi atostogauti nebevaziuodavau i Raseinius aplink Siaulius vietu nezinojau,ir nebuvo draugo kuris butu tuo uzsikretes ta liga ir dar(darbai,sokiai,baliai merginos)
Ir tai prasidejo vel 2008 metu vasaros gale,kazkaip su draugu issisnekejom,kad jis noretu kazkur nulekti karpiu pagaudyti,as jam papasakojau kur zvejodavau senais laikais ir jis nuvaziavo,pimoj zvejyboj pagavo 8kg kari,po savaites prisijungiau ir as (nors ta diena rode krepsini olimpiada Lietuva-Ispanija pusfinalis),bet sena aistra nugalejo,isvaziavom 3 parom,kaip ir senais laikais issiviriau bulviu (apie boilius dar buvau zalias)antra para pakirtau karpi,bet mano nusivylimui jis ilindo i egle nuvirtusia kitame krante ir nutruko.grizes namo pradejau internete iskoti informacijos apie karpiu zvejyba,ta sezona taip ir nebeisvaziavau kur zvejoti darbai,darbai,darbai.
2009 metais geguzes pradzioje draugas is vakaro isvaziavo i tvenkini kuriame zinojo yra dideliu karpiu,as prisijungiau anksti ryte,oras nieko gero nezadejo vejas pute visa nakti ir gan stiprus 7.30 is viso pakilo ir dar pradejo lyti stipriai,galvoju vaziuosiu namo vistiek nieko gero nebus,bet 8.30 draugui uzkauke signalizatorius uz 20minuciu istrauke 17.8kg veidrodini karpi,9.30 uzkauke ir mano signalizatorius uz 20 min istraukiau 12kg veidroduka ir daugiau nieko.STAI AS GALVOJU NUO SIOS DIENOS TAPAU TIKRU KARININKU.2010 metai buvo gan neblogi metai.Siais metais visa karipne iranga atnaujinu ir laukiu nesulaukiu sio sezono pradzios,tikiuosi sie metai bus dar idomesni

Tikru karpininku tapsi tada kaip paleisi savo pirmus laimikius nes tavo pasakojime kad tu juos paleidai neradau tik nepaimk tai us bloga nes tikru karpininku tampana tada kaip paleidzemas yra laimikis "karpis" kad dziugintu savo kibimais tave ir dar kitus tikrus karpininkus

paleisti beabejo reikia,bet dar turėtu būti mano požiūriu vienas dalykelis,reikia žiūrėti į ateitį,maža karpį paleistį,reikia juos žuvint į ežerus,nes patis jie nevisada,o gal ir niekada po neršto neišgyvena,o tie senieji-tarybiniai,kai aš juos vadinu yra ne amžini.

tai parasiau,kad tikru karpininku tapau 2009 metais,kai pagaves paleidau savo pirma karpi(kad paleidau nerasiau,bet turejo buti aisku) ir nuo to laiko net nebuvo minties kada nors vezti namo(BE TO AS APLAMAI NEVALGAU ZUVIES)nebent tai butu jurine kokia zuvis,iki to laiko tai yra 1996-98 metai,tais laikais net nezinojau kas yra paleidimas ir buvo man tik 16 metu.Ir dar praeitais metais maciau,kai zmogus pagaves karpi isidejo i sietka,pasnekejau su juo ir supratau,kad nenori paleisti,tai nupirkau is jo ir pries jo akis paleidau,tai jis susigedo,susidejo meskeres,atidave pinigus ir isvaziavo,po to karto jo nebemaciau.

Tai viskas tvarkojm as nieko ir nesakau,as tik norejau pasakit kas yra tikras karpininkas ir tiek .As juk nesakeu kat tu nepaleidai as tik paraseu kat nemaceu parasimo kad tu paleidai ir aplamai rasyt galma daug ka bet kaip realibei yra tai tik kiekvieno sazine ir tiek

Mano pradžia buvo kiek keblesne nei pradedančiųjų dabar, nes buvo didelis informacijos stygius ir dar tikro lietuvio bruožas gan stipriai į kraują įaugęs. Pradėjau gaudyt karpius praktiškai niekieno nepadedamas ir be jokio žinių bagažo.Visos mano žinios- nuogirdos iš kitų žvejų ir keli straipsneliai iš žurnalų.
Pradėjom dviese su draugu. Susirišom meškeres taip, kaip mums atrodė teisingai ir sumetėm... aišku ežerėlin.
Pasirinkom pagal rekomendaciją. Ir jis buvo laukinio tipo- ne karpių veislynas. Karpynuose patirties jau buvo pakankamai, bet ten tik mažiai gaudydavosi. Kai jau prisigaudžiau jų iki soties ir suprates, kad tai yra beveik genocidas, susikaupiau mintimis ir iš visų jėgų užsispyriau pagaut tą tikrąjį, tą laukinį didelį žuviną. Praleidus vos keletą valandų prie ežeriuko draugui pradėjo vynioti valą... Aišku gaudėm be jokių signalizatorių ir pačiais paprasčiausiais įrankiais, bet viskas pavyko iš pirmo karto ir ant kranto atgulė 8kg. pirmas gražuolis. Nepraėjus nei porai valandų- antras kibimas. Ir vėl draugui. vėl viskas sėkmingai ir antras, dabar 7kg. gražuolis buvo įprašytas į pakankamai mažą pagal žuvinų dydį samtį.
Man pavyko pirmąjį savo karpį pagauti tame pačiame telkinyje, bet iš trečios žūklės. Jis buvo lygiai 10kg.
Iš pradžių, kol nebuvau pagavęs žuvino, turėjau tokiu minčių, kad reikia man jį pagaut ir kaip ir busiu pasitenkinęs, tarsi eilutę būsiu užbraukęs ir toliau gaudysiu karšius, lynus,ūsorius ir kitas žuvis. Bet kai jau pavyko man ji išprašyti į krantą, tuo pat metu tarsi kažkas apsivertė ir įgavo kitą prasmę. Aš nebegalėjau net pagalvot,kad užbraukiau eilutę ir taškas. Man tada prireikė pagaut didesnį... apie paleidimą, deja, kalbų net nebuvo, nes visi taip elgėsi ir informacijos, deja, neturėjome apie tokius dalykus. Kitaip sakant buvom tamsūs kaip žemė. Visas kitas žuvis, netraukiančias reikiamo dydžio, kažkaip buvom jau įpratę paleisti be jokios sąžinės graužaties. O dėl žuvino skaudėjo širdį, nes pasąmonėj veikė skaitliukas, kuris skaičiavo išlaidas pašarams ir t.t.
Pradėjom savo karpinę žvejybą rudenį, tai pagavę po tris karpius abu taip ir baigėme pirmąjį savo žvejybos sezoną.
Antras sezonas prasidėjo jau su įrangos keitimu ir tobulinimu. Aišku tobulinimas irgi buvo labai juokingas kaip dabar atrodytų, nes kaip ir kiekvienam pradedančiajam tą kelią reikia praeiti su nuostoliais ir nusivylimais. Galu gale trečiajame sezone kažkokių keistų sutapimų dėka aš susipažinau su kompiuteriu ir gavau didele dozę naujos informacijos. Tik tada aš sužinojau apie karpininkus ir kaip jie elgiasi su savo pagautais žuvinais. Ir tik tada man atsivėrė akys. Pamatęs filmukų ir perskaitęs daugybę įvairiausių straipsnių pasiryžau- kai tik pagausiu, paleisiu žuviną. Ir tik tai padaręs supratau dar daugiau... Suvokiau, kad tai suteikia ne mažesnius įspūdžius ir emocijas negu pagauti. Paleisti yra dar smagiau ir tai sukelia tikrai ne mažiau azartiškus ir malonius pojūčius ir tai supranti tik per tai perėjęs. Juk paleidęs tu suteiki šansą ne tik žuvinui toliau gyventi, bet ir sau bei kitiems žvejams ji pagauti vėl ir vėl. Tik tada atsiranda harmonija ir pasijauti esąs karpininku.
Pradėjęs paleidinėti tuo paskatinau ir savo draugus, kurie dabar ne tik kad patys paleidinėja džiaugdamiesi, bet ir skatina taip elgtis visus kitus. Mes juk ne verslininkai, kad skaičiuotume išlaidas, pajamas ir pelną... Mes žvejai, kurie turi džiaugtis gamta, mylėti ją ir saugoti!!!

mano kaip "karpininko"istorija prasidejo maždaug prieš 17metų,kaip pagavau pirmą karpį gaudydamas karšius.Jau sekančiais metais buvo dar du pagauti,tada manau ir užsikrečiau ta liga.Gaudžiau ne vienas,ta prasme,kad buvo pažistami,buvome kaip kažkoks karpininkų ka.butese būrelis,kuris kiekvieną pavasarį darė kažka panašaus į meetą taip pat ir rudenį.Lenktyniavom tarp savęs,kas daugiau prigaudys karpių.Kovojom prieš brakušas,kurie gaudė kaip mes galvojom mūsų karpius.Paminesiu,kad apie žuvies paleidimą nebuvo net mažiausios minties,dar paminesiu kad gaudem tik viename ežeriuke.Mūsų tas burelis egzistavo maždaug 10metų.Paskui aš buvau išvykes į užsienį padirbet,negaudžiau visą sezoną,bet draugai man rašydavo sms,pagavau tiek ir tokius.Buvo apmaudu,kad aš negaliu prie jų prisidet.Grižau po metų pertraukos kaip tik balandžio pabaigoje,na galvojau tai duosiu. Atsedejau visą sezona ir tik vieną pagavau,kažkaip susimasčiau,ežeras negyvas atrodė,nebuvo karpių salto su piruetu.Na galvoju brakušos padirbejo,paskui ir pačiam dašuto,kad ir mūsų būrelis prie to dasidėjo,šiaip maždaug paskaičiavus 500vnt išsemėm iš ežero,tai čia ką tik mes tiek išnaikinom,o kiek mes nežinom.O čia jau kita istorija,kaip po truputį ėjau prie karpininko be kabučių.Nerašysiu kaip,bet teko pabendraut su Algiu Daukšu,kažkaip pakvietem jį į zvejybą,nuo tada viskas ir pajudėjo į gerą pusę,paskui info iš interneto,varžybos,pirmieji paleisti karpiai,ežeriuko įžuvinimas jais.Kokie mes anksčiau buvome žiaurūs.Aš ir savo atžala mokinu žuvį pabuciuot ir paleist,taip išmokiau,kad dabar ir parduotuvinės skumbrijos negaliu namie suvalgyt ramiai,o tas rėkia ant manęs jai popa,tai reiškia skauda,o mane kaka vadina,tai blogas.Ačiū ALGIUNIAI,ačiū Laukarpiui ir Vabaliams,nes ten plaukioja pirmas mano paleistas karpis.