O iš kur žinot ta pati ar ne ? Panašumų matau. Bet ir skirtumų taip pat.

Tavo rankose laikomas yra panašus į vokiškajį karpį. Žemanuguris.

KARPIŲ AUGINIMAS ŪKININKO ŪKYJE

Ūkininkai, pageidaujantys užsiimti alternatyvia žemės ūkiui veikla, dažnai kreipiasi į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, norėdami sužinoti apie karpių auginimą tvenkiniuose.

Pasak Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Leono JANĖNO, pavasarį pats metas kūdras, tvenkinius ir kitus vandens telkinius įžuvinti metinukais ir dvimečiais karpiais. Pirmiausia reikia tinkamai pasiruošti ir sudaryti palankias sąlygas karpiams išgyventi. Labai svarbu, kad tvenkinio vanduo prieš įžuvinimą nebūtų skaidrus (skaidrumas turi sumažėti iki 40-50 cm gylio) ir įgautų žalsvą atspalvį. Taip pat vandenį rekomenduojama praturtinti mineralinių biogenų junginiais. Tvenkiniams tręšti tinka įvairios trąšos. Patartina žiemą arba anksti pavasarį atvežti organinių trąšų, geriausia komposto (po 10-12 t/ha) ir išdėlioti tvenkinio pakraščiuose, seklesnėse vietose, tuomet saulės įšildytame vandenyje aktyviau augs smulkūs vandens organizmai (planktonas) - mėgstamas karpiukų pašaras. Planktono augimą galima pagreitinti tvenkinių pakraščiuose, maždaug 80 cm gylyje, įrengiant “bufetus”. Pakanka į gruntą įkalus atramas uždėti ant jų iš kartelių padarytus rėmus. Ant jų metamas mėšlas taip, kad jis kyšotų virš vandens.

Jei prieš užliejant tvenkinio dugnas nebuvo išdezinfekuotas negesintomis kalkėmis (600 kg/ha), užliejus tvenkinį, žuvų susitelkimo vietas, maistavietes galima pakalkinti kalkių pienu (200/300 kg/ha). Taip pat, jei į vandenį nebuvo įberta mineralinių trąšų, rekomenduojama tvenkinį palaistyti srutomis (500 kg/ha).

Žuvų suleidimo tankis priklauso nuo vandens telkinio natūralaus produktyvumo bei iki kokio svorio žuvis norima užsiauginti iki rudens. Mėgėjiško pobūdžio negiliuose tvenkiniuose, jeigu žuvis numatoma auginti iki 300 – 500 g papildomai jų nešeriant, į arą tvenkinio siūloma suleisti 6 - 10 vnt. metinukų karpių. Tik tuo atveju, jei žuvys bus papildomai šeriamos, jų tvenkinyje gali būti gerokai daugiau. Suleidus karpių jauniklius, būtina nuolat stebėti jų būklę, vandens dujinį režimą, o jei žuvyčių prileista gausiai - jas jaukinti. Ankstų rytą ir vėlų vakarą rekomenduojama patikrinti, ar nejuoduoja vanduo, ar karpiukai nesibūriuoja paviršiuje ir “negaudo oro”. Tai pirmas požymis, kad jiems trūksta deguonies. Esant deguonies trūkumui, tvenkinį reikia pakalkinti (200 kg/ha) ir patręšti kas 2-3 dienas azoto bei fosforo trąšomis (10 kg/ha). Tuo metu, kai žuvims trūksta deguonies, jų nereikia jaukinti. Maitinti reikia tada, kai karpiukai vėl pradės būriuotis prie šėryklų, šokinėti iš vandens ir gaudyti museles.

Po žiemojimo išvargusios žuvytės aktyviai ieško maisto, todėl vandens temperatūrai pakilus iki 10 – 12 °C būtina pradėti jaukinti karpiukus. Iš pradžių maisto reikia duoti po truputį - ne daugiau kaip po 1-3 proc. žuvų masės, vėliau davinys palaipsniui didinamas. Prie pašaro karpiai pripranta per 5-7 dienas. Gegužės pabaigoje, kai vanduo sušyla iki 17-19 laipsnių, pašaro kiekį galima padidinti iki 7-10 proc. nuo bendros žuvų masės tvenkinyje. Labiausiai karpiai ėda pašarą, kai vanduo įšyla iki 20-25°C.

Šėryklos turi būti įrengtos saulėtose užuovėjose, nes karpiai tokias vietas ypač mėgsta. jaukinimo vietos tvenkinyje paprastai išdėstomos 3 m atstumu ir pažymimos gairėmis arba plūdėmis. Taip sutvarkius šėryklas žuvys greičiau suranda pašarą ir geriau jį suėda. Žuvų jaukinimo laikotarpiu keisti šėryklas tvenkinyje nepatariama, nes karpiai pripranta prie jaukinimo vietų, todėl maistavietės pakeitimas sutrikdo normalų jų maitinimąsi ir augimą.

Maistavietė ar šėrykla, nepriklausomai nuo to, ar pašaras bus beriamas ant medinio staliuko (jis turi būti apie 0,8 m² ploto su 3 – 5 cm aukščio sienelėmis), ar bus pilamas ant kieto grunto (tokia šėrykla įrengiama 0,6 – 1,5 m gylyje), skiriama maitintis 400 dvivasarių bei trivasarių karpių arba 5000 šiųmetukų karpiukų. Jeigu pašaras aprūgsta, tai šviežias maistas beriamas greta esamos maistavietės. Mėgėjiško pobūdžio tvenkiniuose patariama žuvis jaukinti ant medinių staliukų, tuomet galima gerai matyti, kada žuvys maitinasi. Be to, nesunku pašalinti likusį pašarą, iškėlus staliukus nuplauti, išdžiovinti ir vėl pastatyti į tą pačią vietą.

Karpius reikia jaukinti du – tris kartus per dieną, būtinai tuo pačiu laiku, nes jie ėda pašarą mažais kiekiais ir jį suvirškina labai greitai. Jei lydekų prarytas maistas skrandyje gali išbūti net keletą dienų, tai karpių skrandžio turinys pasikeičia keletą kartų per parą.

Įvairaus amžiaus karpiai (šiųmetukai, dvivasariai, trivasariai), be natūralaus pašaro, esančio tvenkiniuose, noriai ėda ir visų rūšių koncentratus. Geriausia jaukinti žuvis specialiais kombinuotaisiais pašarais, kuriuos gamina visos mūsų šalies kombinuotųjų pašarų įmonės, tačiau jaukinimui tinka ir įvairių piktžolių sėklos, malūnų miltų dulkės ir kt.

Paaugusius karpius galima jaukinti grūdais. Karpiai mėgsta ir karčiuosius lubinus, tik juos būtina rupiai sumalti. Dvivasariams karpiams jaukinti plačiai naudojamos įvairios išspaudos, turinčios daug virškinamųjų proteinų. Išspaudomis galima jaukinti visą žuvų vegetacijos laiką. Jeigu žuvys bus paliekamos žiemoti, baigiantis vasarai į išspaudas reikia pridėti sėlenų arba malimo dulkių, javų ir maisto produktų atliekų, virtų bulvių, nes tai padeda žuvims sukaupti daugiau riebalų.

Labai naudinga karpius jaukinti vietine žaliava – virtomis bulvėmis ir kitomis daržovėmis, susmulkinta augmenija, buožgalviais, moliuskais, varlėmis, menkavertėmis žuvimis ir kt.

Praėjus 1 – 1,5 mėn. po įžuvinimo, dvivasariai karpiai gali susirgti žiaunų ir kitomis ligomis. Žuvys pradeda lįsti į nuošalesnes, tamsias tvenkinio vietas, būriuojasi, tačiau prie maistaviečių žuvų nepamatysi, virš tvenkinio skraido daug žuvalesių paukščių. Tuomet ir vėl reikėtų 2-3 kartus per mėnesį suberti į vandenį 200 kg/ha negesintų kalkių arba chlorkalkių (0,2 – 0,3 g/m³).

Susirgimui nustatyti, žuvį reikia parodyti veterinarijos gydytojui ichtiopatologui ir toliau ją gydyti pagal jo rekomendacijas.

Karpiai, taip ir kitos žuvų rūšys turi būti sveiki, neužkrėsti ligomis ir parazitais

(žuvivaisos įmonė, parduodanti žuvis įveisimui, turi pateikti parduodamamų žuvų sveikatos pažymėjimą.).

Todėl patartina kasmet pirkti įveisimo medžiagą tame pačiame, jau patikrintame ūkyje.

Iš karpių metinukų, kurių svoris 20-30 g/vnt. rudenį išauginti karpiai svers po 300-500 g (įveisiant po 1-1,5 tūkst. vnt/ha). Auginant tokiais kiekiais, karpius būtina jaukinti, nes tvenkiniuose natūralus vandens produktyvumas galimas tiktai apie 100 kg/ha.

Suleidus dvimečius (vid. po 150-250 (350) g svorio), rudenį turėsim jau 750 – 1000g.

žuvis. Tam, kad gautume tokią žuvį, Lietuvos šaltokų tvenkinių sąlygomis reikėtų įsigyti nuo 300-

500 vnt./ha dvimečių karpių (neturtinguose pašarine baze tvenkiniuose, ant smėlio, durpių) iki

maksimumo 1000 vnt./ ha karpių (derlingiems tvenkiniams).

Karpių metinukai (vid. 25-30 g) per vasarą padidina svorį 10 kartų, dvimečiai (vid. 150-

250 g) – 3 kartus.

Svarbus žuvų auginimo etapas yra įveisimo medžiagos transportavimas nuo žuvų augintojo

iki nuosavo tvenkinio. Žuvys turi būti pervežamos gerai deguonies prisotintame vandenyje.

Geriausiai tam tiks polietileniniai maišai. Maišus pervežame atsargiai, padėtus ant minkštų

užtiesalų norint išvengti sienelių pradūrimo ir pridengiant nuo saulės, kad nepakiltų vandens

temperatūra juose. Didesnius žuvų kiekius – virš 30-50 kg – transportuojame jau tam skirtose

talpose, papildomai prisotindami jose esantį vandenį deguonimi.

Žuvis kraunant ir iškraunant reikėtų suvienodinti talpų ir tvenkinių vandens temperatūras

(galimas skirtumas iki 2-3 °C). Talpos turi būti švarios, o pervežimas be jokių sustojimų. Žuvis

išleidžiame į tvenkinį atsargiai ir mažomis porcijomis, stebint jų judesius. Silpnas, su aptrinta oda ir

silpnai judančias žuvis po įveisimo reikėtų pašalinti – išgaudyti graibštu.

Dirbtinis narsinimas, jauciu, kad ir namu salygomis ta galima padaryti.

Parduoda maziukus karpiukus:

Siandien pradetas karpiu izuvinimas Lietuvoje uz musu visu, zveju megeju surinktus pinigus, t.y. uz AARP lesas. Karpiams siemet Aplinkos ministerija skyre 174 000 litu. Nuotraukose matyti kaip zuvinami Alytaus rajono Talokiu ezeras ir Varenos Kruminiu tvenkinys. I Talokiu ezeriuka suleista 600 vnt., o i Kruminiu tvenkini 3000 vnt. paaugintu trivasariu karpiuku, kuriu vidutinis svoris 1,5 kg. Izuvinima priziurejo vietine aplinkosauga ir LKA narys Vytautas Vasiliauskas. Kadangi izuvinimus karpiais privalo priziureti LKA, todel nuo siol jau neabejosime izuvinimo faktais, nes ankstesniais metais musu nuomone, dauguma zuvu buvo zuvinamos tik planuose ir popieriuose, kuriuos kuruodavo zemes ukio ministerija.
Kaip papasakojo Vytautas Vasiliauskas izuvinimas vyko sklandziai. Karpiai talpyklose buvo vezami is AB ,, Islauzo zuvis". Pirmiau i Talokius, po to i Kruminius. Vytautas stebejo visa eiga ir skaiciavo karpius, kurie deja pagal zveju megeju taisykles jau ,,imami", nes ju ilgis didesnis nei 30 cm., bet manau, kad kartu jie ir protingesni, nei visiskai mazi 300 gramu sveriantys karpiukai, todel nebus taip lengva juos suvilioti meskere. Tuo labiau, kad tokie dickiai jau nebus pasaras plesrioms zuvims. Foto, kur matosi prie bato ant zoles gulintis karpis: bato dydis 44, tai yra 30 cm. vadinasi karpio ilgis apie 40 cm. Toks net samui nelabai ikandamas
Pasak Vytauto is tokio didelio karpiu kiekio leisgyvis atrode tik vienas, visi karpiukai tik ileisti i vandeni, greitai dingdavo vandens gelmese, o praejus pusvalandziui, tolumoje uz 200 metru, matesi karpiuku sou.
Talokiuose vietiniai gyventojai net nesuregavo, na o Kruminiu tvenkinyje teko koreguoti izuvinimo vieta, nes anot vietinio aplinkosaugininko Valdo Kavaliausko reikia siek tiek pasislepti nuo vietiniu brakonieriu, kad pagundu jiems maziau kiltu.
Taigi tiek, dabar lauksime izuvinimo karpiais, Panevezio ekrano tvenkinio (planuojama pirmadieni), Joskucio, Smulkio ir Musios ezeru.
Priminsiu, kad visi karpiais zuvinami telkiniai (isskyrus Ekrano) yra licenciniai, kuriuose zvejyba parai kainuoja 10 litu, o savaitei 30 lt.


PA111851.JPG [ 2.44 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111859.JPG [ 2.4 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111843.JPG [ 2.37 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111849.JPG [ 2.36 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111853.JPG [ 2.33 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111855.JPG [ 2.34 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111856.JPG [ 2.29 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111860.JPG [ 2.18 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111862.JPG [ 2.15 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111863.JPG [ 2.16 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111864.JPG [ 2.32 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111865.JPG [ 2.69 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111872.JPG [ 2.51 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111874.JPG [ 2.33 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111878.JPG [ 2.73 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]


PA111882.JPG [ 2.11 MiB | Peržiūrėta 19421 kartus(ų) ]

Super

Kad vyksta zuvinimas tai tikrai super, dabar kas liecia ezerų kuriuose žuvinama įvardinimą tai nelabai. Po praeito įžuvinimo Talokio ežere kažin ar bent 20% karpiukų liko gyventi, ežeras apgultas buvo tuo labaiu, kad gaudė be licenzijų ir neleistino dydžio nei karto nemačiau apsaugos nors dažnai pro ežerą tenka važiuoti klausimas kur GA alytaus? Reikės šendien nulėkti iki ežero pasivaikščioti. Jei bus koki rezultatai parašysiu.

Vakar kaip ir žadėjau buvau nuvykęs prie Talokio ežero ir tai ka pamačiau nustebino, nei vieno žvejo neradau prabuvus valandą laiko neatsirado nei vieno norinčio pažvejoti. Vakarinis pasivaikščiojimas su dukra prie vandens telkinio pavyko. Likau patenkintas tuo jog niekas nemėgina gaudyti kurie ką tik rado naujus namus. Nors sekmadienį tėtis važiuodamas iš sodo matė 3 mašinas stovinčias ir žvejų buvo. Turbūt didesni karpiukai netokie jau ir patiklūs kaip mažieji kurie buvo suleisti praeitą leidimą, o gal ir vanduo jau atvėsęs pakankamai, kad jie maitintūsi. Plius pakankamai mažas kiekis įleistas ir jie pasiskirsto po didelį ežerą ir ne taip lengva juos aptikti. Visgi labai dauk gal, todėl teks dar ir dar pavažiuoti prie ežerioko ir pastebėti tuo labiau kai beveik kiekvieną savaitgalį pro jį važiuoju. O dėl mažo kiekio žuvinimo ištikrųjų tai manau į naudą leisti per keletą kartų mažesniais kiekiais tada netaip lengva juos išgaudyti. Jei bus kokios nors vertos informacijos būtinai parašysiu ir padarysiu foto kortelę, kad nebūtų tik tuščios kalbos.

Įžuvintas karpiais ir Panevėžio Ekrano gamyklos tvenkinys. Procesą stebėjo ir ant įveisimo akto pasirašė Gintautas Daunys (Deepex). Smagu, kad yra Lietuvoje žmonių neabejingų karpių populiacijai.
Kaip papasakojo Gintas, veisimas vyko sklandžiai, suleista apie 2000 karpiukų, kurių svoris nuo 1 iki 2 kg. Dalyvavo gyvosios gamtos inspektorius, žurnalistai. Pasižiūrėti proceso buvo atvažiavę ir jaunieji gamtininkai. Žinoma prisistatė ir vietiniai karpių mėgėjai, bet pasak Ginto, karpiukai labai greitai adaptavosi ir išsisklaidė po plačius vandenis.
Video medžiaga ir keletas Ginto darytų foto:


image.jpeg [ 656.4 KiB | Peržiūrėta 19267 kartus(ų) ]


image1.jpeg [ 612.13 KiB | Peržiūrėta 19267 kartus(ų) ]


image2.jpeg [ 585.08 KiB | Peržiūrėta 19267 kartus(ų) ]


image3.jpeg [ 626.63 KiB | Peržiūrėta 19267 kartus(ų) ]


image4.jpeg [ 599.93 KiB | Peržiūrėta 19267 kartus(ų) ]

Siandien ivyko paskutinis įžuvinimas karpiais valstybiniuose ežeruose. Viso šiemet suleista beveik 12000 vnt. karpiukų, kurių vidutinis svoris 1,5 kg. (viso 18 tonų) Įžuvinti šie telkiniai:
Tolokių ež., 11,6 ha. 600 vnt.
Smulkio ež., 43,8 ha. 2200 vnt.
Joskučio ež, 38,5 ha. 2000 vnt.
Krūminių tv., 53,0 ha. 3000 vnt.
Musios ež., 36,4 ha. 2000 vnt.
Ekrano tv., 80,9 ha. 2000 vnt.
Visuose žuvinimuose dalyvavo LKA atstovai, todėl drasiai galime teigti, kad įveisimas karpiais šiemet Lietuvoje įvyko . Iš visų telkinių yra foto ir video medžiagos. Dar keletas foto iš Išlaužo kur vyko pakrovimo darbai, iš Anykščių r. ež Smulkis, kurias darė Mantas ir iš Vilniaus r. ež. Musė.

islauzas 1.JPG [ 2.51 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


islauzas 2.JPG [ 2.41 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


islauzas 4.JPG [ 2.34 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


islauzas3.JPG [ 2.58 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


027.jpg [ 157.69 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


100_2506.JPG [ 231.45 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


100_2511.JPG [ 168 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


100_2518.JPG [ 145.85 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


100_2521.JPG [ 155.7 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


100_2522.JPG [ 197.96 KiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


PA211924.JPG [ 2.32 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


PA211926.JPG [ 2.49 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


PA211930.JPG [ 2.17 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]


PA211941.JPG [ 2.36 MiB | Peržiūrėta 19170 kartus(ų) ]

tuose valstybiniuose licenziniuose ezeruose galioja" pagavai palesk " privaloma, ar ten pagavai- valgom vietoje.

Su draugų kompanija ižuvinome ežera trimečiais karpiais.

Sveiki noreciau paklausti, gal kas zino kur galima rasti informacijos i kokius tvenkinius buvo ileista zuvies?(turiu omenija apie visos lietuvos vandens telkinius)

As nesu tas zvejis kuris ka pagauna ta i tasia kisa ir namo tempe, as nors ir jaunas zvejias(jaunasis karpininkas) bet propoguaju kad pagavai paleisk, ir stengiuas ismokiti sito savo draugus.
Seip as esu is vidurio lietuvos(tiksliau netoli Arigalos miestelio) ir man idomu ar bus aplinkui kur pazvejoti laukinuku, ar vien tik lidekuciu prileis aplinkui.

Siemet planuojama karpiais (plius siek tiek amuru) zuvinti visoje Lietuvoje). Salia Ariogalos planuojama karpiais zuvinti Kedainiu r. Aukštūjų Kaplių tvenkinį. Apskritai šiemet planuose karpiais iveisti pasirinkti 26 Lietuvos rajonai, virs 80 vandens telkiniu ir bus izuvinta beveik 100 tukstanciu dvimeciu karpiu ir amuru.

Pagaliau puiki naujiena

saunu