Ar niekada neteko skaityti,kad Europos vandens telkiniuose vanduo yra gerokai šiltesnis,todel juose gyvenančių karpių medžegų apykaita žymiai greitesne,jie dažniau ir daugiau valgo,todel užauga iki įspūdingų dydžių?O gal jūs ir pats taip galvijate?Jai taip,tai mielai pasidalinsiu savo teorija šia tema ir pasistengsiu paaiškinti,kodel manau,jog anksčiau išdėstytas požiūris apie karpių augimą ir jų dauginimąsi natūraliuose vandens telkiniuose kartais būna įvairiausių nesusipratimu priežastis.Dažnai tenka skaityti įvaires fantastines teorijas,neva pastaruoju metu karpiai užauga tokie dideli dėl "šiltnamio efekto" mūsų planetoje.Drįsčiau suabejoti - juk žuvys rekordiniu dydžiu pasiegdavo ir tais laikais,kai dar niekas net nediskutavo apie Žemės klimato šiltejimą.Ar jums neatrodo keista,kad Rusijos,Skandinavijos ar Aleskos šiaurėja lydekos,ešeriai,upetakiai,lašišos,šlakiai,sterkai ir šapalai užauga neregėtų dydžių."Bet juk tai šaltavandenės žuvys,- prieštarautų skeptikai.-O žuvys besimaitinančios prie dugno,pavizdžiui,karšiai,karpiai ir šamai,įspūdingų matmenų pasiekia tik šilto klimato vandenyse".Ar ištikrųjų taip yra?
Kai kuriuose Danijos ir Švedijos ežeruose karšiai dažnai užauga iki 7 kg svorio,net ir šiauriniuose Švedijos ežeruose įmanoma pagaut 5 kg svorio karšį.Teorija,kad patys didžiausi šamai gyvena ten,kur vanduo šiltas,tikrovėja taip pat neturi realaus pagrindo.Nes toje pačioje Švedijoje ne karta buvo pagauti 100 kg sverentys šamai.Lygiai tai pat ir su karpiais:Skandinavijoje ir Aliaskoje sugaunama ir 20 kg sverenčių karpių.Šiose geografinėse platumose,nors vasara gana šilta,žiemos ilgos ir šaltos.Karpiams tai,pasirodo,visiškai netrugdo,ir daugelis iš jų užauga iki 25 kg svorio.Žiemą Danijos vandenis sukausto storas ledas,kuriuo be jokios baimės galma važinėti automobiliu.Tačiau šioje šalyje gyvena tikrai didelių karpių.
Vengrijoje meškeriotojams užkimba ir po 30 kg karpiai,nors kai kuriuose Vengrijos regionuose žiema trunka apie 100 dienu.Taigi geografinės padėtis ir klimatas neturi didelės įtakos karpių augimui.Mano nuomone,kad karpiai galėtų užaukti dideli,turi būti išpildytos keturios sąlygos:
1.Žuvys turi turėti genetiškai užkoduotą polinkį augti;
2.Vandenyje turi būti daug natūralaus maisto;
3.Žuvų gyvenimas turi tekėti ramiai,be stresų,kuriuos dažniausiai sukelia meškeriotojų anšlagas.
4.Vanduo telkinyle turi būti neužterštas.
Jaigu vandens telkinys būtent toks,karpiai jame užauga iki neregėto dydžio,ir vandens temperatūra neturi esminio poveikio.Geras pavyzdys gali būti Austrijos ir Švedijos Alpių ežerai,kuriuose gyvena dideli karpiai.O jei šaltas vanduo stabdo karpių augimą,tai kodėl Olandijos Twente kanale po kiekvienos žiemos karpiai būna vis didesni?
Karpių augimas labai priklauso nuo sąlygų,kuriuose žuvis gyvena pirmuosius penkiolika metų.Lai siuo laikuotarpiu visos keturios anksčiau minėtos sąligos išpildytos,žuvys pasiekia rekordinių dydžių.
Prancuzijos ežere Lac Cassien dauguma mažų karpiukų įleistų žuvivaisos įmonių darbuotojų,auga labai greitai.tačiau užaugę jie nepasieke tokio dydžio kaip vietiniai šio ežero gyventojai.Jiems trūksta genetiškai užkoduoto polinkio augti,kuriuo pasižymi didieji Lac Cossien "paršai".Žiurint į kai kuriuos 15-20 kg karpius,pagautuspastaraisiais metais,galima pastebėti,kad jie nustojo augti ir laikui begant išlieka pastovaus savo svorio.Kodel?Juk visos galimybes dar neišnaudotos,taigi toks karpis gali augti ir augti.Tačiau,manau,kad ne tik jaunieji Lac Cassien karpiai tikrai nepasieks 25-40 kg svorio(nors maisto šiame vandens telkinyje yra begalė),bet ir senesni,sverentis 15-20 kg,neužaugs didesni vien dėl to,kad jie yra dažnai gauduomi ir nuolat patiria stresą.Stresą patyrusi žuvis tampa atsargeneir įtariai žiūri į maistą.O jei ji ant kranto nuolat mato būrį meškeriotojų,tai apie jokį augimą rekordo link ir kalbos negali būti.
Tačiau pats svarbiausias veiksnys,lementis karpių augimą,mano nuomone ,yra genetinis Žuvies savybės.Karpis,turintis genetiškai užkoduotą polinkį augti,net gyvenantis skurdesniame(maisto adžvilgiu)ežere augs greičiau ir po kuriuo laiko bus žymiai didesnis nei šiuo polinkiu nepasižymintis,tačiau maisto pertekliuje gyvenantis jo giminaitis.Tai įrodė moksliniai tyrimai.

CHTIOLOGIJA
Tony Davies-Patrick

Cituoti:
straipsnių aptarimas,taip pat manau pagyvintų diskusiją.pvz. kiesiuko straipsnis įdomus apie karpius ir šilumą

jo idomus staripsniukas. tik diskutuot mazai apie ka yra- nes paskutine pastraipa daug ka pasako- mokslininku tai yrodyta.
dar varkar per skypa diskutuvaom su vienu zmogum apie vieno telkinio karpius. istorija tokia: dumetukus karpius suleido i telkini. jie augo naturaliom salygom 5 metus. didieji karpiai po 5 metu svere 12,5- 12,9 kg. tai skaiciuojant per metus augo po 2 kg su virs.visu suleistu karpiu vidurkis buvo apie 10 kg. tai tikrai stebetinai geras augimas.
kad neturi itakos ziemos periodas- man sunku patiketi. genetika lieka genetika- pries ja tikrai nepapusi, bet galimybe ilgiau maitintis aktyviai manau ir turetu itakos. beje grystant prie to pacio telkinio ziemos meta karpiai svorio per ziem nenumete (kaip yra teorija, kad jie meta svori saltuoju metu laiku) o kaip tik priaugo po 100-200 ar bent jau isliko tokio pat svorio.
tuo patmetu salia esanciame mazesneme telkinyje buvo suleista is tos pacios vados karpiai. bet jie per ta pati laika uzaugo vos iki 5 kg. skirtumas tas kad vienoje (dideleje) baloje karpiu kiekkis 1 ha buvo kelis kartus mazesnis nei mazesneje baloje.
is to galima daryti isvada, kad pagrindinis ju augimo faktorius vis del to yra naturalaus maisto kiekio buvimas ir konkurencijos lygis. kaip ir visoj naturalioj gamtoj sitas desnis yra pagrindinis faktorius reguliuojantis populiacija. kadangi tiek vienam telkiny tiek kitam karpiai buvo kiek per dideli, kad turetu naturaliu priesu ir sumazintu ju kieki nebuvo- todel maisto kiekis tapo ju augimo reguliavimo priezastimi. genetika- siuo atveju genetine ivairove buvo vienoda (tu paciu tevu palikuonys), bet augimas per pus skiresi ir tas pasakymas, kad ir blogesneje maitinimo bazeje genetika tures didesne itaka- nepasitvirtino.
del kitu triju punktu nera pagrindo priestarauti...

nelabai domėjausi,įdomu kokia situacija šiauriau,pas latvius,kokie rekordai vyrauja,ar galima įžvelgt kažkokias mažesnių svorių tendencijas

Paskaiciau Remigijaus(sazanas) straipsni kaip karpis gali uzaugti per metus po 2kg ir supratau,kad praeitu metu rudeni pagavau savo ileistus karpiokus.Leidau 2007m rudeni,veidrodukus dvimetukus.po 2metu svoriai buvo po 3,5kg.pagavus negalvojau kad cia maniskiai,bet paskaicius remigijaus straipsni supratau,kad jie ten prigijo ir gana greitai auga.

siemet jie bus apie 5kg svorio idomu kiek prigijo

Ar karpiai ,kaip teigiat per ziema priauga, ar ne,nezinau.Manau kad tai priklauso nuo ziemos,jei ziema buvo salta ,be atodrekiu tai nepriauga svorio. O siltas klimatas tikrai itakoja karpiu augima. Visu pirma siluma turi didelia reiksme karpiu palikuonims uktelti ir isgyventi pirma saltaji perijoda,musuose kada vasara buna trumpa ir vesi ,kad ir isnerse karpiai ,mailius nespeja priaugti pakankamai, kad isgyventu ziema. Manau visi sutiks kad siltuose krastuose karpiu papuliacija yra daug didesne.Taip kad be zmogaus isikisimo LT karpiu nepadauges.

na o as manau kad ziema jie neauga,arba isvis numeta svorio...uztat pavasari kai atsyla vanduo...

na o kai tokia ziema numes jie svorio

pavasary bus matyt

Įdomi tema. Pavyzdžiui aš 2010m pavasari atidariau sezona ir pagavau 10kg karpi nepamenu, bet kazkur apie balandzio 15 -16d. kas keisčiausiai, kad karpis buvo neproporcingos formos jo galva ir jo uodega buvo per didele jo kunui toks vaizdas kad ant dietos visa žiema sėdėjo:), toje baloje esu pagavęs daug karpių ir žinau kaip jie atrodo, todėl manau, kad karpis per žiema tikrai numeta apie 200 - 300g savo svorio. Tokie pastebėjimai.