Darius Surgautas

Paliūtis- Galaxy Carp

Paliūtis – Galaxy carp komandos atrankos į pasaulio čempionatą

2-ojo etapo atskaita

I. Pradžia

Prieš rašant toliau, sau negaliu atsakyti į klausimą kam tai darau, visi juk tik kalba… ir kalba gana daug, daugiau nei aš rašau, gal geriau kalbėt? Kalbėjimas naudingas kam? Matomai tam, kuris kalba, o ne tam, kuris girdi arba klauso (kartais klauso, bet negirdi), nes už kalbas net politikai nebaudžiami, o vat jei jau parašyta, tai savo žodžių neatsiimsi ir privalėsi elgtis taip, kaip po 2-ojo etapo pasielgė Siprak komandos narys Mindaugas – lažybas pralaimėjo ir savo žodį išlaikė. Tai ir su tuo rašymu tas pats – ką parašei – neištrinsi. O kaip žinia visi žvejai melagiai, tai tekstinis melas išlieka ilgiau – žala didesnė))). Gal nerašyt?

Taigi, pradžia buvo lengva, nes po I-ojo etapo buvome tik 8-i ir tai neteikė daug vilties pereiti į finalinį etapą. Nesunkiai sutarėme dėl pasiruošimo Tauragės etapui, nes G. Valučio tvenkinyje esu žvejojęs keletą kartų, taip pat esu matęs kaip žvejoja kiti, daug bendravęs ta tema. Šiais laikais aptarimui užtenka turėti elektroninį paštą ir visus klausimus sprendi neakivaizdžiai, tai taupo laiką, bet atima bendravimo malonumą (norisi atgal į praeitį?).

Pradėjom organizuotis kelionei nuo ketvirtadienio pietų. Vilmantas pas mane atvažiavo su pilnu savo daiktų džipu, todėl norint sutalpinti (įkalkuliuoti) ir mane su daiktais, reikėjo kažkiek jo daiktų palikti garaže. Šiaip ne taip sutalpinau savo skurdžią mantą, maisto krepšius jau teko laikyti rankose. Ar pas mus mašinos per mažos ar daiktų per daug?))) Na tiek to.

Labai smagiai davažiavom iki Ginto tvenkinio, ten jau buvo optimistiškai nusiteikusi teisėjų komanda, Marius (Almeida), neužilgo susirinko visa šauni žvejų kompanija.

II. Burtai

Pora dienų iki varžybų vidinis balsas, kuris manau yra pas kiekvieną žveją, kuždėjo, kad burtus turi traukti Vilmantas. Kažkodėl maniau, kad sėkmė yra Vilmanto rankose, tiksliau jo ištrauktame sektoriaus numeryje. Važiuodami į varžybas tą temą trumpai palietėme, ir Vilmantas, ilgai nesispyriojęs, nutarė jamti šį rimtą reikalą į dar varžybų burtais nesuteptas rankas)). Ir štai lemiama akimirka, jauduliukas ir Vilmis jama sektorių Nr. 7. Ir vėl. Kodėl ir vėl? Nes pernai per atranką mes su Šarūnu, dar kitaip pasivadinusiu ,,Žaibas“, taip pat žvejojome šiame sektoriuje. Mums, kaip žinia, sekėsi nekaip. Visi, kas yra žvejojęs Tauragėje, žino, jog sektorius Nr. 7 niekada nebuvo favoritų sąraše, tačiau nebuvo ir pats prasčiausias. Labai nenorėjome 5 ir 8 sektorių, ypač aš.

Taigi, sektorius aiškus, visi išsiskirstė ir be didelio entuziazmo pradėjome sparčiai ruoštis. Džipas prištampuotas iki viršaus, todėl dirbome lėtai, bet ,,po prakaitu“.

Meškerės, jaukai, masalai, krepšiai su peletėmis ir boiliais, markeriai, raketos, kobros, palapinės, kėdės, gultai… sąrašas begalinis. Maždaug prieš pusvalandį iki starto susiruošėm meškeres.

Ką dėti ant plauko, kuo jaukinti?

III. Žūklė

Startinis jaudulys, tai tas jausmas dėl kurio į varžybas galima važiuoti vien tik startavimui. Nežinia, intriga, aibė klausimų, atsakymų į kuriuos galimai nežinosime niekada.

Po trumpo pasitarimo nutarėm pirmą naktį žvejoti apdrožtais boiliais, skęstančiais, t. y. tuo kuo jaukinome: kvapas ir strūktūra ta pati, tik mažesnio diametro. 20 mm boiliukas sumažėjo iki 12-uko, mums tinka. Ant vienos meškerės uždėjom kukurūzą, tą patį, kuriuo žadėjome jaukinti (,,Deepex“ vanilės kvapo). Pagaliau susiruošėm, laukiam starto.

Kur mesti masalus maždaug žinojau – keletas metimų markeriu, pasitikrinu ar ,,brovkė“ dar ten pat ir pirmyn. Metimo atstumas pagrindinėje žūklavietėje – iki 70 m.

Jaukinsim? Būtinai. Kada? Iškart kai tik galima, 22.00.

IV. Jaukai

Tikriausiai žinote, kad UAB ,,Paliūtis“ prekiauja Renmar prėkės ženklo jaukais ir masalais. Būtų keista, jeigu tuo nepasinaudotume, ir pigiau ir dėl kokybės nėra jokių abejonių. Na aš, kaip ilgametis Starbaits gerbėjas, neužmiršau senojo gerojo SK30, kuris bėje ir šiose varžybose suviliojo keletą karpių. Nuo pirmojo etapo dar buvo likę ,,Deepex“ pelečių vanilės kvapo ir vakume esančių kukurūzų vanilės kvapo. Už jaukinimo pagrindą rinkomės Renmar peletes HNV serijos (4-18 mm) ir Renmar boilius žuvis-ananasas.

Jaukinimas užtruko apie pusvalandį. Pirmieji signalizatorių pyptelėjimai ilgai laukti neprivertė, maždaug po pusvalandžio signalizatoriai pypsėjo gana stabiliai, gaila, bet žuvis nekibo. Pirmąją naktį pagavome, berods, dvi žuvis.

Visų varžybų metu naudojome ir Minamino ir Tiger nuts extrakt. Pastarojo ingridiento išnaudojome daugiausia, juo net dipinome skirtingų kvapų masalinius boilius. Padėjo ar ne, nežinau.

Jaukinimo nekeitėm per visą varžybų eigą. Gal tik penktadienio pavakarį ,,įvedėme“ kukurūzus ir ,,Deepex“ peletes bei tigrinius riešutis (Starbaits mini tiger nuts), kurie tuo metu buvo jau pakankamai ,,subrendę“.

Pastebėjau vakume supakuotų jaukų privalumus: nepanaudojau – vežkis namo, išmesti nereikia, nes vis tiek nesuges. Anksčiau kiek pasiruošdavai, pvz. kanapių, tiek privalai panaudoti, reikia ar nereikia, na argi išmesi…

V. Nesėkmių ruožas

Nuo antrosios dienos ryto, maždaug 4 valandos, prasidėjo stabilūs kibimai. Kaip mes dažnai kartodavome – ,,sudirbo“)). Ir ką gi jūs manot: tai žuvis atsikabina nuo kablio, tai trūksta Shimano technium valas, tai trūksta šoklyderis (Awa-shima) ir taip kokius 5 kartus iš eilės. Tapau alergiškas kibimui. Visai rimtai. Per pirmąją dieną turėjau apie 6 ,,shodus“, viso per varžybas apie 15-ka.

Didinti kabliukus? Galima. Tačiau iki kiek didinti? Žvejojome kombinuotais apdrožtais boiliais, didelių kabliukų nesiryžome naudoti. Ir vėl išgelbėjo Vilmantas – jis turėjo įsigijęs su fluorokarbonu surištų tinkamo lenkimo ir dydžio kablių. Pakeitėm pavadėlius. Situacija pagerėjo, tačiau ne radikaliai. Ir ką jūs manot? Vieną dieną nutrūko net du pavadėliai, keletas karpių atsikabino priekrantės žolėse, gerai kad nė vienas iš maišo nepabėgo))). Tikrai reikia keisti komandos egzorcistą (linkėjimai Arvydėliui).

Trumpai pasakysiu – tokių varžybų dar neturėjau – ištraukėm maždaug 60 procentų užkibusių žuvų. Daugelis jų išsilaisvino ,,be auskarų“ – paprasčiausiai atsikabino nuo kablio. Tikras nesėkmių ruožas.

VI. Pabaigai

Kad neatsibostų skaityti parašysiu trumpai.

Visų varžybų metu vilkėjau Quantum aprangą, kurią vilkės rinktinės dalyviai Pasaulio čempionato metu (dėkoju UAB ,,Romada“). Labai patiko. Tiems, kurie pastoviai įsigyja ,,Ž“ kategorijos daiktų ir paskui skelbiasi kokie jie durni, kad juos pirko, specialiai rašau – ,,ši apranga skirta ne Jums, nes Jūs protingesni netapote, tik perkate vis kitus ir kitus daiktus, tačiau visa kita, nepasikeitė)).“ Taigi, medžiaga aprangos švelni ir šilta, viršutinės dalies neperpučia vėjas. Judant sektoriuje – neprakaituoji – apranga kvėpuojanti. Daugelis gamintojų negamina žvejybinės aprangos komplektų, t. y. viso kostiumo: kepurė, džemperis, marškinėliai ilgom + trumpom rankovėm ir kelnės. Čia gi, gamintojas pagalvojo ir apie estetiką, suderinamumą tarp keletos žvejų (komandos), apie žmogaus savijautą žūklės metu. Šaltąjį šeštadienio vakarą Quantum džemperį vilkėjau vietoj striukės – kai vėjas neperpučia, o reikia daug judėti, neperpučiama ir šilta nesunki apranga nevaržo judesių ir nesukelia diskonforto.

Kitam etapui jau reikia PVA kojinių, JRC kabliukų (Andriukai, girdi? Linkėjimai tuo pačiu)).

Išvada kokia? Tik dėka sunkaus darbo ir gerų jaukų sugebėjome pagauti (o ne paleisti) tokį kiekį žuvų, kuris užtikrintų mums kelialapį į finalą. Po keleto, kartais net iš eilės, ,,shodų“ buvau netekės noro žvejoti, tačiau komandinė dvasia sustatė viską į vietas ir nenuleidome rankų. Galbūt Algirdo pavyzdys išlaikė nervus nepakrikusius – varžybos yra varžybos ir privalai kovoti kol gali, kol dar ne finišas.

Laukia pasiruošimas Punios finaliniam etapui. Kaip ruoštis jam, kokių klaidų nekartoti? Kokius jaukus ir masalus naudoti? Gal kas žinot? ,,Nors Jūs ir tylite, bet aš su Jumis sutinku“ (citata).