Rėmėjai:

Jurgis (Evil) iš Italijos

Viskas. Nuo šio ryto galvojam tik apie varžybas. Ta mašina ištampė visiems nervus taip, kad pats laikas (kol nevėlu) ją pamiršti ir imtis to, ko mes čia atvažiavom. 5 ryto jau ant kojų. Žinios iš ežero džiugina – Rimvydo ir Ruslano komanda jau pagavus 3,58 kg karpį. Kaip ir minėjau vakar, 3 zonų pagavimas mums tikrai užtikrins aukštesnę poziciją tarpinėje lentelėje. Skamba optimistiškai. Optimizmo prideda ir „šviežias kraujas“ – Mindaugas ir Remigijus net vietoje nenustygsta, kaip laukia komandų keitimo ir jau detaliai susiplanavę, ką veiks visą likusią parą. Su taksi atvažiavę į ežerą jau žinome, kad keisime Arvydo ir Sauliaus komandą. Jie šią minutę turi mažiausią pagautų žuvų svorį ir pagal bendrą susitarimą jie turės užleisti vietą Mindaugui ir Remigijui. Dar labai pasiseka, kad taksi automobilis, kuriuo važiavom iš kempingo – autobusiukas. Šituo pačiu autobusiuku pervežame naujosios C23 sektoriaus komandos daiktus iš priekabos, paliktos kitoje pusėje ežero. Vyrai vežiojasi daiktus, o aš skubu prie organizatorių būstinės pažiūrėti tarpinių rezultatų. Jie nudžiugina. Ir net labai. Lietuva kol kas aštuntoje vietoje! Komandos pasikeičia 9:30. Tuo pačiu metu visus mūsų sektorius papildome jaukų „doze“. Šiam vienkartiniam jaukų papildymui, pagal kapitonų susitarimą, buvo paskirta valanda tarp 9 ir 10 val. ryto. Tik pasikeitus „išvažiuoja“ dar ankstesniosios komandos užmesta meškerė. Pirmasis šiandieninis karpis Lietuvos rinktinės sąskaitoje – 6,7 kg. Nuotaika dar pakilesnė. Dar smagiau, kai po nepilnos valandėlės pagauna ir Olego bei Zbignevo komanda. Nedidukas, 1,72 kg, bet, labai laukiamas. Deja, nepavyksta nei vieno, nei kito nulėkt nufotografuoti, nes teisėjai karpius paveria labai greitai ir tenka juos paleisti nepapozavus. Tomas kartu su Remigijumi bei Ruslanu keičia komandos taktiką ir pradedau gaudyti zig-rig‘ais. Nežinantiems pasakysiu, kad tai sistema, kai masalas iškeliamas nuo dugno į vidurį vandens ar dar aukščiau. Dažniausiai tokiu atveju naudojamas net ne baltyminis kukulis, o gumos ar kamščio gabaliukas. Kažkas nesiseka Mindaugui ir Remigijui. Jiems vienas po kito seka trys kibimai, tačiau du karpiai nepasikerta, o trečiasis atsikabina. Tomas per akimirką niekam nesuprantamu būdų iš teisėjų padėjėjo pasiskolina dviratį ir lekia pas juos žiūrėti, kodėl taip atsitiko. 13 valandą keliauju į kapitonų susirinkimą, palikęs Tomą su komandomis, o Arvydą bei Saulių medituojančius iš nuovargio šešėlyje. Kapitonų susirinkimas kaip visada – pasikoliojimai, mandagūs išsisukinėjimai ir atsargūs paskundimai. Labiausiai šokiruoja dvi žinios. Vienai Pietų Afrikos Respublikos komandai vakar karpiniame maiše nudvėsė karpis. Už tokį dalyką taisyklės aiškiai numato diskvalifikaciją. Viskas būtų kaip ir aišku, tačiau pasirodo, kad teisėjai sverti žuvies neatėjo 6 valandas! Tai ne pasiaiškinimas, nes visi puikiai žinome, kad karpį maiše galima tikrai ilgai išlaikyti gyvą. Tačiau tai juk Pietų Afrika, negi tokius autoritetus diskvalifikuosi… Antroji žinia dar labiau nuvilia. Jau vakar daug kas pastebėjo, kad Pietų Afrikos Respublikos kapitonas reguliariai praeina visus savo sektorius su krepšeliu slapta kažką paduodamas. Kadangi perduodama reguliariai, kyla įtarimas, kad tai arba šaldyti, arba gyvulinės kilmės pašarai ar jaukai. Rusijos atstovai, neapsikentus tokio įžūlumo ėmė ir slapta nufilmavo tą „kriminalą“. Susirinkimo metu šis video visiškai nesudomino italų organizatorių. Tada Rusija griebėsi gudrybės – ėmė ir parodė video Anglijos, kuri nuo pat čempionato pradžių kapojasi su PAR, kapitonui Mitchui Smitui. Nežinia, kaip viskas baigsis, tačiau afrikiečiai kaip gaudė, taip ir gaudo toliau… Grįžęs iš susirinkimo mane sutinka gera žinia – Ruslanas ir Rimvydas pagauna pirmą karpį ant zig-rig‘o. Nors karpis nedidelis, tik 1,97 kg, tačiau labai sveikintinas. Dar prieš tai mūsiškių zig‘u susidomėjo nedidelis karosas. Eidamas per sektorius matau, kad 80% komandų gaudo vien tik tokiomis sistemomis. Mūsiškiai irgi nieko nelaukia ir visos pradeda naudoti zig‘us. Dar po valandėlęs karpis ant zig‘o nutrūksta Zbignevui ir Olegui… Šį nutrūkimą iš karto bando kompensuoti Rimvydas ir Ruslanas, ištraukdami 3,58 kg karpį. Imu kuprinę, įsimetu žiūronus, fotoaparatą ir butelį mineralinio bei kartu su šiek tiek pailsėjusiu Sauliumi pradedu varginančią kelionę aplink ežerą per sektorius. Patikėkit, vyručiai, kelionė tikrai varginanti. Kai pakaušį svilina 40 laipsnių karštis, smegenys normaliai dirbti nebegali. Kojos irgi kenčia – tarp A ir B zonų yra didelė tuščia pakrantė atkarpa, kur tenka eiti per ražieną, smingančią į basas kojas kiaurai bet kokių šlepečių ar batų padus. Bet einam, žiūrim, raportuojam, stebim, uostom, klausom. Pamatom ir milžiniško amūro, kuris nutrūksta Pietų Afrikai, nugarą. Pasijuokiam iš kazachų, kurie fotografuojasi su apverstu karpiu (?!). Pasėdim su latvių kapitonais po vieninteliu šešėlį metančiu medžiu. Pabandykit įsivaizduot, kokias „perkrovas“ tokiame karštyje ir įtampoje jaučia komandos? Čia ir smegenys gali išsilydyti, ir varžtukai išbyrėti… Ne veltui aplink ežerą ratu važinėja greitoji – niekada negali žinot, kai „prigulsi“ nuo saulės smūgio ar dehidratacijos. Artėja vakaras, daugeliui komandų kibimai liaujasi. Tylu ir pas mus. Pagal tarpinius pavakario rezultatus matome, kad smuktelėjome į 12 vietą. Neramu, nes pirmasis dešimtukas tolsta… Dar labiau vakarėjant laikas pasidomėti ir mūsų Renault autobusiuko likimu. Susisiekus su autoservisu gerų žinių nesulaukiame: arba variklio kapitalinis remontas, arba „kosmetiniai“ patvarkymai be garantijos, kad iki Lietuvos atvažiuosime. Be to, autobusiuką geriausiu atveju atgausime tik ryt vakare, todėl po varžybų nebus kaip komandų daiktų suvežioti, o ir į uždarymo ceremoniją nuvažiuoti… Tačiau pesimistinėms nuotaikoms nepasiduodame. Sutemus atsisveikiname su komandomis, peržiūrime 20 valandos rezultatus ir sėdame į teisėjo padėjėjo automobilį. Per šiandien Tomas spėjo susibičiuliauti su juo ir vyrukas mielai sutiko mus nuvežti į kempingą. Už tai, aišku, jis bus apdovanotas Lietuvos marškinėliais ir kepuraitėmis. Dar prieš išvažiuodami iš racijų ryšio zonos spėjame pagauti Ruslano ir Rimvydo žinią – apie 5 kg sveriantis karpis jau maiše laukia teisėjų svėrimo. Prie nuotraukų prisegu 20 valandos rezultatus, pagal kuriuos mes užimame „prakeiktą“ vietą. Bet mes ne prietaringi ;)

www.zvejokliai.lt

Italija- trečia diena